Tas pats kūnas – skirtinga raumenų aktyvacija

Tai mano kūnas. Ir jis atrodo (ir jaučiasi) skirtingai, kai jam duodu skirtingus nurodymus. Pradedam!

Bandymas nr. 1

Dažnai mėgstu stovėti atsipalaidavus. Tada mano dubuo atsiduria priekiniame pasvirime, padidėja juosmeninės dalies stuburo linkis, pilvas
nepadeda stabilizuoti juosmens ir dubens. Šioje padėtyje nesijaučiu gerai, jaučiuosi „slunkiškai“. Taip atrodo ir mano stuburui… Gilus įkvėpimas nelabai gali vykti, nes nugaroje diafragma suspausta, todėl mano ląstelės gauna mažiau deguonies, taigi pasijaučiu dar labiau pavargusi.

Bandymas nr. 2

Tada nusprendžiu, kad reikia „susiimti“. Įtempiu sėdmenis, „pabruku uodegytę“! Ir kas nutinka? Juosmuo susistumia, sėdmenys negali išsitempti, kojos negali judėti. Išduosiu paslaptį – iš tiesų tai irgi netaisyklinga padėtis. Kodėl? Todėl, kad dubuo turėtų būti stabilizuojamas iš viršaus giliųjų pilvo raumenų (skersinio, vidinio įstrižinio) ir giliųjų nugaros dauginių raumenų skaidulų. O ne iš apačios – sėdmenų. Pastarieji turėtų galėti stipriai dalyvauti judėjime – išsitempti, susitraukti. Ne – tai ne man!

Galiausiai supratau!

Apatinis pilvo presas!!! Skersinio raumens apatinė dalis į darbą! Sėdmenys atpalaiduoti, juosmuo ilgas, dubuo beveik neutralioje padėtyje, juosmeninė stuburo dalis neišriesta, laikysena aukšta. Jaučiuosi tvirtai. Kvėpuoju laisvai ir giliai… Noriu įveikti daugybę fizinių iššūkių! Ši savijauta nuostabi!!!