Klausimai – atsakymai

Kaip geriausia pasiruošti video skambučiui?

Apranga geriau ne juoda, o šviesi arba ryški, patogi. Kuo daugiau šviesos kambaryje, tuo geriau ?
Nešiojamas kompiuteris – geriau nei telefonas, nes lengviau pasukioti, kad Jus matyčiau per kamerą, taip pat Jūs turėsite didesnį vaizdą.
Netoliese turėkite porą pagalvių, kėdę, sulankstytą pledą, taip pat visokių sporto įrankių, kokių turite namuose – kamuoliukas (paprastas, didelis sėdimas, teniso), sportinės gumos, volas ir pan. Jei neturite – nieko tokio, panaudosime pagalves ir pledus. ?
Rami aplinka – didelis privalumas, bet galime prisitaikyti ?

Kaip dažnai reikėtų susitikti?

Tiek dirbant per video skambutį, tiek gyvai susitikus dažnumą tarp mūsų sesijų galime nuspręsti pagal kelis kriterijus:

Objektyvios Jūsų galimybės skirti laiko konsultacijai ir savarankiškam darbui namuose.
Kaip sunku/lengva suprasti pratimus ir kaip pavyksta atlikti.
Pradžioje dažniau, vėlesniame etape kartą per 3-5 savaites.

Man optimalu vienas kartas per savaitę (kartais net ir du), nes pradžioje dirbant savarankiškai reikia galvoti apie labai daug naujų dalykų (laikysena, kvėpavimas, judesių koordinavimas pratime), daug dėmesio skirti savikontrolei. Todėl dažniau susitinkant galiu savarankiškam darbui duoti mažiau pratimų, o Jūs galėsite į juos koncentruoti daugiau dėmesio ir kokybiškai atlikti – progresuosime greičiau?

Kokie yra sėkmės faktoriai gydant pilvo raumenų išsiskyrimą, šlapimo nelaikymo, dubens organų nusileidimo, įtempto dubens dugno ir kitas problemas?

Vieni veiksniai nuo mūsų šiuo metu nepriklauso (patirtos traumos dydis, raumenų, nervų, raiščių, odos pažeidimo lygis), kiti priklauso iš dalies (streso lygis, turimo laiko ir energijos kiekis). Tačiau yra dalykų, kuriuos galime valdyti – turimą laiką ir energiją galime sutelkti ir nukreipti tikslinga linkme.

Paskirkime sau dalį šios energijos ir padalinkime ją:

Kiekvieną dieną 20-30 min. atlikti pratimus.
Kiekvieną dieną 5 -10 kartų pastebėti savo laikyseną, kvėpavimą stovint, sėdint, judant.

Sėkmės veiksniai:

Savimotyvacija – neeikvokime jėgų abejonėms, viskas, ką dėl savęs padarysime duos didesnį ar mažesnį teigiamą rezultatą.
Noras sužinoti apie save naujo, imlumas žinioms labai svarbu, nes darydami viską taip pat, kaip seniau, negalime tikėtis pokyčių ?
Daug pakartojimų, nes dažniausiai formuojame naujus judėjimo, laikysenos, kvėpavimo įgūdžius (ir įpročius). Todėl ir svarbu savarankiškas darbas (taip pat galite prisijungti prie grupinės treniruotės). Įprotis atsiranda kartojant, o jei ir su geromis emocijomis – įprotis atsiras greičiau. ?
Pasitikėjimas savo specialistu – pasirinkite kineziterapeutą ar gydytoją, kuris Jums priimtinas ir kuris kelia pasitikėjimą, nes Jūs kartu sieksite ilgalaikio tikslo ir bendrausite daug kartų.

Kaip ilgai „gyja“ pilvo raumenų išsiskyrimas?

Raumenys reaguoja greičiausiai, tad jei kai ką pavyko sėkmingai suaktyvuoti, pilvo linijos išsiskyrimo sumažėjimą ar gylio sumažėjimą įmanoma pastebėti net po pirmos konsultacijos. Tačiau tai reikėtų priimti ne kaip stebuklą, o kaip palankų kelio ženklą, kad einama teisinga kryptimi. ? Dažniausiai, jei pilvo raumenys praėjus metams nuo gimdymo savaime nesuartėjo, reikės skirti koncentruoto dėmesio mokytis (kvėpuoti, laikyti gerą laikyseną, aktyvuoti giliuosius pilvo raumenis, sėdmenis įvairiuose pratimuose) – šis procesas duos ilgalaikius rezultatus, bet nebūtinai bus greitas (pvz. 3 – 12 mėnesių). Taip pat reikia daugiau laiko ir fascijoms, sausgyslėms gyti. Šios struktūros gis gaudamos teisingiau paskirstytą apkrovą, ilgainiui formuosis pagal mūsų naujus judėjimo, kvėpavimo, laikysenos būdus. Odos būklė taip pat lemia mūsų pasitenkinimą pilvo išvaizda. Ko gero, čia pratimai turės mažiausiai įtakos, tačiau pagerėjusi kraujotaka ir limfotaka taip pat gerina odos būklę. Esant nusiskundimams dėl odos galima papildomai pratimus derinti su vakuumo ir infraraudonosios šviesos procedūromis, svarbu mityba, hidratacija ir paveldėjimas.

Bendrai reikėtų tikėtis skirti 4-8 mėnesius ir iš pradžių susitinkti dažniau (pvz., kartą per savaitę), paskui rečiau (kartą per 3-4 sav.) ir daugiau dirbti savarankiškai.