Laikysena “žmogus, laukiantis eilėje“

Taip stovime, kai jaučiamės pavargę, galbūt mums nuobodu, kai reikia ilgai kažko laukti (pajuskime savo kūną, kol laukiame eilėje, stebėkime kitų laikyseną). Kūnas suglebęs, jis lyg ir nenoromis užima stovimą padėtį ir mieliau patogiai atsisėstų. Raumenyse nėra džiugaus pritariančio noro dalyvauti veikloje. Tad tiesiog „kabome“. Stovimą kūno padėtį palaiko ne raumenys, o kaulai, raiščiai…

Vis dėlto nėra visi raumenys atpalaiduoti, kai kurie raumenys yra nuolatinėje nedidelėje įtampoje. Šis raumenų sutrumpėjimas vėliau ir gali sukelti įvairiausių skausmų (raumenų ir kitų mechaninių struktūrų, galvos, kt.), kūno funkcijų sutrikimų (kvėpavimo, virškinimo, regeneracijos, kt.).

Pagal paveikslėlį pažiūrėkime, kaip kūno dalių padėtis įtakoja funkciją.

1. Krūtinė nuleista. Apatiniai šonkauliai įspausti į pilvą žemyn ir gilyn. Pilvo viršus suspaustas. Tai trukdo kvėpavimui (kaip paviršutinis kvėpavimas veikia kūną – jau kita didelė susijusi tema) ir virškinimui.

2. Dubuo pastumtas į priekį padeda subalansuoti kūno svorį ir išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau raumenys pilvo apačioje nesuaktyvuoti, apačioje pilvas išstumtas į priekį. Nuleisti šonkauliai iš viršaus didina intraabdominalinį spaudimą, o apatinio pilvo preso raumenys jam nesipriešina arba yra nepakankamai stiprūs, kad pasipriešintų. Dėl to taip pat didelis spaudimas tenka dubens dugnui. Taigi ši laikysena ypatingai kenkia moterims po gimdymo, nes

• Stumia pilvą pirmyn ir didina pilvo linijos išsiskyrimą.
• Intraabdominalinis spaudimas žemyn spaudžia dubens organus (gimdą, šlapimo pūslę) ir didina organų nusileidimo simptomus.

5. Sėdmenys suspausti, nes taip kūnas pasirenka šioje situacijoje stabilizuoti dubenį. Dėl to mažėja klubų mobilumas ir kojų judesių galingumas. Sėdmenųraumenys ilgainiui mažėja. Kojos tiesimo judesį perima užpakaliniai šlaunų raumenys, o šis disbalansas nepalankus klubo sąnariams. Dubens dugno užpakalinės skaidulos taip pat įtemptos, dalyvauja dubens stabilizavime, tačiau pasirinkus tokią stabilizavimo strategiją aukojame gebėjimą efektyviai bėgioti, šokinėti, atlikti kitus staigius ir vikrius judesius apatine kūno dalimi.

4. Apatinei juosmens daliai ir kryžmens sąnariams tenka didelės apkrovos. Juosmens slanksteliai patiria didesnį suspaudimą. Apatinės nugaros dalies skausmas nebūtų labai netikėtas rezultatas, jei taip stovime kasdien.

3. Galva pastumta pirmyn. Šioje padėtyje viršutiniai kaklo slanksteliai  atlošia galvą, nes apatiniai yra per dideliame lenkime. Todėl viršutiniai sprando raumenys yra nuolatinėje įtampoje ir tai yra viena iš galimų galvos skausmo priežasčių. Be to, kai galva priekyje, stuburui tenka didesnis svoris, nes sunki galva nėra virš stuburo ašies, o priekyje jos.

6. Stuburo išlinkimas krūtinės dalyje (kifozė) bus padidėjusi, nes krūtinės priekinė dalis nuleista. Mentes supantys raumenys ištempti, mentės nėra efektyviai stabilizuojamos, dėl to peties sąnarys dirba ne optimaliai ir tampa pažeidžiamesnis dėvėjimuisi ir staigioms traumoms. Mentės stabilumui pasitelkiami kaklo raumenys, dėl to (taip pat ir dėl paviršutinio kvėpavimo) jie trumpėja, tai taip pat galėtų padidinti galvos skausmų bei rankų tirpimo tikimybę. Dažniausiai pečiai užapvalinti pirmyn, sutrumpėjęs mažasis krūtinės raumuo ir trapecinio raumens viršutinės dalis, sutrumpėję laiptiniai raumenys. Tuo tarpu priekinis dantytasis ir vidurinė bei apatinė trapecinio ramens dalys neaktyvios ir nepadeda stabilizuoti mentės.

Ar ši laikysena būdinga ir Jums? Ar galite ją lengvai pakoreguoti?